Rudens nostalgija

Dienos eina vis trumpyn. Besileidžianti saulė kas vakarą vis anksčiau nudažo raudonai dangų. Nostalgiška? Nea, juk tai taip gražu… Vis storesnis lapų sluoksnis padengia žolę. Juk tai taip pat gražu. Medžiai numeta savo lapus, kad kitą pavasarį dar gražiau sužydėtų, dar nuostabiau sužaliuotų. Tai visai ne nostalgiška, tai gražu. Juk ir žmogaus širdžiai, sukepintai nuo vasaros saulės reikia atgaivos, šalto rudeniško vėjo, gaivinančio lietaus, krentančių lapų ramybės… Gal aš kaltinu rudenį nostalgija visai be reikalo. Tiesiog tai laikas, kada viskas keičiasi…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *