Arbūzas

Gėriu gera dalintis. Tebūnie tai žinios, gera nuotaika ar sultingo vaisiaus gabalėliai. Kad ir arbūzas, per kurį, rodos, saulė gali pereiti kiaurai, saldi ambrozija, tekančiais syvais lipniomis paverčianti tavo ir bendrakeleivio rankas. Lipnios lieka ne vien rankos. Kaip džiūvančios sultys sekundei laiko kartu suspaustus ir vėl atitraukiamus vienas nuo kito pirštus, taip ir jus kažkas ima sieti – akimirka, mažutis prisiminimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *