Buvimas gamtoje

 Ilgai šiandien prabuvau gamtoje, gėriau į save jos magiją ir pati nejučia pasijutau tuo kas ir esu – jos dalimi. Pirštai lietė juodą žemę, akys žvelgė į vis besikeičiantį dangų. Jaučiau vėją savo plaukuose, ramybę savyje ir gyvybę trykštančią ir viskuo besidžiaugiančia aplinkui mane… Gamtoje nebelieka nei liūdesio, nei skausmo, viskas tiesiog kažkur prapuola. Gal žaliuose lapuose ? Gal ką tik vėl užgimusiuose žieduose ? Tiesiog tu išsavęs išmeti viską, kas bjauru ir pasilieki tik tai, kas nuostabu ir gera. Kas teikia vidinės šilumos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *