Ar lubinai taps naujuoju supermaistu?

Devynioliktame amžiuje jie buvo gausiai auginami Vokietijoje smėlingų dirvų derlingumui padidinti. Dėl šios savybės lubinai net buvo vadinami smėlynų auksu.

Žemas glikeminis indeksas, ląstelienos ir baltymų gausa – štai kuo išsiskiria spalvingumu garsėjantys ankštinių šeimos augalai. Australijoje, kur auginama daugiausia lubinų visame pasaulyje, atliktame tyrime teigiama, kad lubinuose yra net 40–5 proc. baltymų, 25–30 proc. skaidulinių medžiagų, mažai riebalų.

 

„Mokslininkų manymu, lubinai gali tapti išties funkcionaliu maistu“, – teigia daktarė Regina Belski iš Melburne esančio La Trobe universiteto.

Lubinai šioje šalyje pradėti auginti jau nuo 1960-ųjų. Net 85 proc. viso pasaulio lubinų užauga Vakarų Australijoje, tačiau didžiausia jų dalis naudojama avims ir kitiems galvijams šerti. Būtent čia žmonės be vargo gali įsigyti kepinių ar makaronų su lubinais, netgi paskanauti lubinų pieno, kuris panašus į sojų.

Tiesa, tyrėjai pabrėžia, kad jie gali sukelti alergiją, todėl apdairūs turėtų būti tie, kuriems tam tikri maisto produktai kelia problemų, pavyzdžiui, žemės riešutai. Vis dėlto daktarė R. Belski tikina, kad lubinai turi neišnaudotą potencialą ir kad maisto produktai, praturtinti lubinais, daro teigiamą įtaką žmogaus sveikatai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *