Prisiminimai

Mes turim gyventi ne praeitim ne ateitim o dabartyje. Bet gyvenimo istorijoje prisiminimus sieja prasmės gija. Jei nebūtų šios sąsajos, jaustume visišką disorientaciją, neturėtume jokių principų ir išpažįstamų vertybių, nesuvoktume nei kas esame, nei kas buvome, nei kur toliau einame. Bet yra prisiminimų kurie kaip tyli įlanka, ramybės oazė į kurią pasinėrus maloniai suvirpa širdis…Tie atsiminimai tai mano gyvenimo pauzės, tose akimirkose pasisemiu gėrio, meilės ir vidinės ramybės, ačiū už tai……..


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *