Velykos

 Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.O margučiai – marginti kiaušiniai, simbolizavo gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą, augalijos gimimą, jos žydėjimą ir vaisingumą.

Taigi Velykos labai prasminga pavasario šventė, o ne tik kiaušinių apsivalgymo ritualas. Man ji vis labiau ir labiau pradeda patikti. Tik va šiais metais na taip įkvėpimo neturėjau, kad jau buvau nusiteikus ramiai pavalgyt kiaušinių ir praslysti… Bet ketvirtadieni iš pat ryto kilo idėja Velykom padaryti tortą. Taip taip žinau, kad aš ir torto gaminimas nesuderinami dalykai, bet…matyt čia Didžiojo ketvirtadienio įtaka. Nepasitikėdama savim, paskambinau Algirdui ir dar kartą garsiai išreiškiau savo idėją. Atsakymas buvo su didele doze nuostabos, sauja abejonės ir žiupsneliu vilties : „na bandyk, tik negarantuoju ar valgysim“. Kitą gal tai ir būtų atmušę nuo tokio atsakymo, bet man tai jau buvo pritarimas. Iškart puoliau ieškoti recepto, paveiksliukas su šviežiom braškėm mane užbūrė. Bet nebūčiau aš, jai iškart nekiltų dar krūva papildomų idėjų:o ką jai šių Velykų idėja būtų mano gamintų patiekalų įvairovė…

Taigi aš jau penktadienį turėjau patiekalų sarašą susidarius ir buvau pilna entuziazmo ir geros nuotaikos. Prieššventinė pakylėta nuotaika vėl gryžo pas mane.

Šeštadienio visa dieną praleidau virtuvėje ir tai buvo toks kaifas. Jaučiausiu kaip tikra namų šeimininkė kuri gamina šaltieną, kepa keksus, net duoną naminę kepiau.

Atėjus Velykų rytui prabudau su mintim, kad šiandien manęs laukia didysis išbandymas – torto gamyba. Didžiausia baimė buvo, kad jis nesustings kaip turi būt, kad neskanus gausis kažkaip minčių nekilo (ko jau ko bet pasitikėjimo savim netrūksta man tokiom akimirkom). Ir 9 ryto gatavas tortas jau šalo šaldytuve.

O rezultatu likau labai patenkinta. Ir kaip gali būt kitaip kai tavo brangus vyras suvalgo net 3 gabalus, juk tai didžiausias komplimentas.

Šios Velykos yra ir mano vidinio atsinaujinimo, perlipimo per save ir  įrodymo, kad mes tiek daug vidinių gabumų turim apie kuriuos net nežinom. O jie slypi mumyse ir laukia…kol būsim pasiruošę atverti jiems duris.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *