Mano mintys apie patriotizmą

Pasigilinau vikipedijoje kas tai yra, o pasirodo – „Patriotizmas (iš lot. patria ‘tėvynė’) – reiškinys, kai gerbiama, ginama ir mylima bei kartais – aukštinama sava šalis ar  regionas, tauta, kalba, kultūra“. Aš kaip ir priklausyčiau šiai kategorijai kuri gerbia ir myli savo tėvynę, kitaip sąžiningai nemokėčiau visų mokesčių (kartais ir apsurdiškų), nesinaudoju jokiomis man nepriklausomomis lengvatomis (negudravau gaunant motinystės pašalpas, savivaldybėje nevaidinau vargšės), dažnokai lankausi savo tėvynėje. Kaip ir atlieku visas tautiečio pareigas.  Džiaugiuosi galėdama užsienio piliečius supažindinti su mūsų tradicijomis, pavaišinti lietuviškais produktais. Bet…skaitau toliau“ Patriotizmu nelaikomas toks savo šalies aukštinimas, kai žeminamos kitos tautos ar jų tėvynės, – tuomet tai laikytina šovinizmu“. O čia jau daugelio emigrantų bruožas, kai sėdi užsienio valstybėje, dirba joje (t.y. ta šalis maitina naują pilietį), o jis varo kad ta šalis durnių kraštas. Oi kiek istorijų apie anglus, rusus esu girdėjus. O apie estus ir latvius sklandantys anekdotai.Tai taip išeina, kad mes visi šiek tiek esam šovinistai. Skaitau toliau“ Patriotizmo apraiškos išryškėja kylant tautiniams, teritoriniams konfliktams, ginant savo kraštą ir valstybę. Tokiose situacijose puolančio priešo sutapatinimas su visa jo tauta virsta nacionalizmu“. O va čia jau aš nesikiščiau…gal tai ir yra mano minusas. Aš jaučiu didelę pagarbą savo seneliams kurie liejo savo kraują karuose, sausio 13-osios žuvusiems. Va čia tikrieji patriotai, galintys mirti už savo tėvynę. O aš jai aukočiau savo gyvenimą, tai tik dėl savo šeimos. Va tada pulčiau ir žūčiau kaip tikra tigrė. O dėl Lietuvos…juk ne dėl Lietuvos dabar eitų kova, o dėl kažkieno primestos nuomonės, konflikto. Juk ne Rusijos žemė kovojo su Lietuvos žeme. Pirmiausia kažkoks pilietis susisvaigo, kad jam reikia Lietuvos. Apsiginklavo armiją ir davė įsakymą. Nepilno proto asmenys gavę nurodymą jį vykdo. Bet jie juk puikiai turėtų suprasti kad eina žudyti žmonių, koks tau turėtų būt žmogus??? O kita pusė gina savo žemę. Bet realiai kas visą košę užvirė sėdi tuo metu kažkur saugiai ir ramiai vakarieniauja. Tai normalu???? Taip aš visada žodiškai užstosiu savo tėvynę, jai kitatautis sugalvos mus žeminti, tyčiotis, bet aš griežtai nusistačius prieš ginklus, kovas bei kitas masines susinaikinimo priemones. Absurdiška yra kai pusė pasaulio badauja, o kita pusė leidžia milijardus karinei struktūrai. Nusiritom…

Tad pabumbėdama myliu ir gerbiu savo šalį, bet tikroji patriotė nesu manau. Mano nuomonė, tikras patriotas šiais laikais yra tas, kas nepalieka savo tėvynės ieškodamas lengvesnio gyvenimo kitur. Gerbiu visus Lietuvos žmones gyvenančius iš Lietuvos pajamų, kantriai mokančius mokesčius ir neišnaudojančios savo skurstančios šalies, o visi kiti mes…sakom tik didelį ačiū jiems ir bandom prisidėti prie valstybės išlaikymo.

One thought on “Mano mintys apie patriotizmą

  1. Labai grazus aprasymas ir patriotizmo analize. Tikrai daug teisingu ir prasmingu minciu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *